blogiems

Mielas mano virtualusis kolega:), labai idomu butu suzinoti ka tau reiskia tiketi kazkuo? ir kuo tiki tu? ka tau tai duoda?

Matyt sekmadienis ikvepe tokiam klausimui:). Tikrai idomu butu ,,isgirsti,, tavo mintis ir paziuras.

Lauksiu.

P.S. vertinu tik tikruma ir nuosirduma.

…tu paskambinai taip netiketai…pakvietei i teatra…nezinau gal liko kvietimas nuo kazko..su kuo tu planavai eiti..nezinau…bet as sutikau…vistiek zinau, kad jau nieko negali buti…per daug neaiskumu ir nesusipratimu, per daug bandymu ir atstumimu…per daug asaru ir nevilties, per daug…per daug…per daug….

susitikom… beveik nieko nekalbeje susedom, prasidejo spektaklis… jis beje buvo rimtas, beveik visas spektaklis - monologas, bet … man tikrai patiko, daug geru minciu… gerai atskleistas personazas, net labai gerai… kiek daug viename zmoguje galima atpazinti ivairiu zmoniu tipazu…taip pat atpazinti save kai kuriose gyvenimo situacijose… zaviuosi, kaip zmones sugeba tiek isiminti teksto :) ir dar ji taip itaigiai perteikti, taip isigyventi, kad ir dviem valandom i toki personaza…ir kaip kazin jiems pavyksta iseiti is jo ar tiksliau sugristi i save…

…matyt ir as buvau gerokai isigyvenus i kazkoki personaza, tik man sunkiau sekasi sugristi i realybe…sunkiai galiu suprasti kodel net kelis metus uztrukau tame vaidmenyje, kuris beje buvo toks grazus ir spalvingas, kaip man tuo kart rodesi, o po to virto i toki skausminga ir apleista personaza…

… is viso to nebent butu galima daryti isvada ir pasidziaugti bent tuo, jog dramos labiau buna vertingos meniniu poziuriu ne komedijos ar melo dramos :) (nors sioje dramoje kaip itariu irgi nebuvo isvengta melo ar bent nutylejimo, kuris irgi man kaip ir melas).

taigi…baigesi pirmasis veiksmas ir mes kavineje…tylomis isgerem sultis, tu suvalgei deserta…mes tylejom…

… i pabaiga spektaklio patyliukais nubraukiau asara, kuria pazadino mintys, sukeltos personazo ir taip pat kai kurie prisiminimai…. jau prarastu vilciu…

…isejom i lauka. Sniegas, ramybe, toks grozis prospekte, svytincios girlendos, mes einam… pasakom zodi kita apie si bei ta ir …. tu nuvaziuoji….

…abejoju ar dar kada susitiksim…

….ka tik grizau is tipo darbinio Naujametinio tuso..hm…. keistai jauciuos, nezinau ne kaip apibudinti tai…tikrai nezinau ar as pasenau, ar tikrai zmones nelabai moka linksmintis…

…as visuomet , uz tai kad linksmintis, labai megstu sokti…bet… nezinau toks neva turejo buti linksmas tusas, vede tipo tokie vyrai ….taip stengesi ir taip ,,lievai,, gavosi, tokie bajeriai nuvalkioti, tokie neidomus, tokios parodijos senos, atsibode…

vis maniau kad tik greiciau paleistu muzika bent pasokti butu galima, bet ir ta vis kazkokia ne super leido, na bet …siektiek isgerus vyno ir supratus, kad geriau nebus tiesiog nusprendem linskmintis toje aplinkoje kuri jau yra,… ir nieko cia jau nebepakeisi…tiesiog…

…tikrai nesuprantu, ar as taip greitai pasenau, ar tikrai zmones tokie vulgarus ir tokie intelekto nesugadintais veidais ir mintim, nezinau…

gal patarkit man ar pasakykit kaip Jums sekasi darbinius vakarelius svesti…nebezinau ne ka galvoti…

…….hm….

… Tu atejai… savo Gimtadienio isvakarese Tu atejai…

Kai grizau namo, kai ruosiausi lengvai paruosiama vakariene, kai maudziausi, kai tiesiau staltiese… as dar nezinojau ar Tu tikrai ateisi, ar busi su manim… as norejau… bet …

….kai atsisedau prie stalo, kai nurimau, kai istariau pirmus zodzius Tau, kai paemiau ir paskaiciau Tavo gimimo istorija…. as zinau, tiesiog zinau, kad zinau Tu esi su manim, kaip gera t a i  zinoti…  Koks Tu nuostabus, koks Tu gailestingas, Tu issirenki tokius paprastus, tokius niekuo neipatingus zmogelius… Tu … man truksta zodziau Tau apibudinti… Tu mano Mylimasis… Tu Gailestingasis mano Viespats, Tu mano Guodejas ir Atpirkejas, Tu … Tu mano Gyvenimas…. Tu…

Dekoju Tau…

hm…. as nejauciu dar sventes …

o tu?

…ar prisimeni, kai buvome kelioneje, leidom laika gan smagiai, kai kartu juokemes ir vakarom viesbucio kavineje, kai buvom prie baseino ir ryte kelemes anksti ir ejome prie juros, nes norejom pamatyti tekancia saule…

nezinau ar tu kada skaitysi tai… ko gero niekada, nes tau nepatinka internertas ir nemanau, kad kada patiktu tai kas man patinka…

bet kam galiu issakyti tai ka jauciau, ka patyriau, kuo gyvenau ir apie ka svajojau…

prisimeni kai pirma karta siekiau tavo rankos, ji buvo taip arti… as taip ilgai abejojau… taip sirdis plake, kad maniau per gerkle issoks, kai visgi apsisprendziau kas bus tas tegul buna, as noriu pabandyt, surizikuot, ir … surizikavau, palieciau tavo ranka, ji buvo tokia silta, miela, man svaigo galva, man … uzgniauze kvapa… ir tu … tu patraukei ja, paslepei ja…  nezinau… tu issigandai to artumo… ar tau nepatiko tai… as nezinau, mes nesikalbejom, bet as … likau suzalota sirdim… likau …

keista… prisilieciau prie rankos, o suzeide sirdi… keista… bet taip matyt yra…

hm…

… mano vienatve mane jau seniai dziugina. Kazkada neissivaizdavau gyvenimo be draugu, be smagiu pasikalabejimu, susitikimu, kartu pabuvimu, pajuokavimu, pasmaikstavimu, kartu keliavimu ir t.t. ir pan. O dabar? Kas dabar? nevisai jau dabar, jau gan seniai, truputi po truputi mano aktyvus gyvenimas pasitrauke i atokesne vieta, kur as daugiau mastau, gilinuos i save, i prasme to ka darau, kuo gyvenu, ka kalbu, ka jauciu,  kur as tiesiog BUNU. Tame buvime bunu as … vienumoje. As pamegau toki buvima. Budama savo vienatveje as suradau savo esybe, savo tikraji as, zinoma, jis ne visad mane dziugino, buvo daug kartu kai tie atradimai mane liudino ir gasdino, bet… savo vienumoje as atradau giliai giliai uzkasta, linksmumo rubais apredyta, paprasto zmogaus kauke apdakstyta … cypenti is salcio ir gilaus skausmo savo vienisuma…

knygos, pokalbiai, maldos, mastymai, meditacijos…

ir jie abu susidraugavo, susibiciuliavo, tapo nebe tokie pamirsti ir nesuprasti, nebe tokie vienisi, nebe taip jiems skaudejo, nebe taip jie kentejo… jie jau dviese… vienatve ir vienisumas …

… pirmasis sniegas … keista balta, siaip tai grazu, ypatingai sedeti siltai ir ziureti per langa (nes visgi salcio nemegstu). Su sniegu neisvengiamai ateina mintys apie Kaledas… ka man reiskia si svente? hm… ka reiskia, apskritai, si svente as zinau, bet ka man reiskia ji dabar, siandien… susimasciau…. 

Darbas, begimas, itampos… vis ner kada apmastyti ir pradeti ju laukti. Vis stabtelnu vakarais, vis prisimenu, kad jos artinasi, bet… tam skiriu visgi per mazai laiko, nes sirdis mastant apie jas dar nesukruta, dar nejauciu smagaus jaudulio belaukiant…. Ko? savo Viespaties Gimtadienio. Ne tikrai ne seimos sventes :), kaip dauguma kalba man ir darbe, ir pazistami, gimines ir artimieji :), ne man Jezaus Gimtadienis nera dvylikos valgiu prisislemstimas prie stalo, tai nera man drypsojimas prie teliko, beziurint amerikoniskus filmus apie Santa Klausus, ne tikrai ne… Tai kas dar? Tai mano Viespaties, vienintelio mano Guodejo, mano Atpirkejo, mano sielos Gydytojo Gimtadienis. Ar as galiu ji svesti su pupsanciu pilvu po dvylikos lietuvisku tradicisku patiekalu, kai visi aplink riaugeja nuo persivalgymo ir po sunkios darbo dienos, skubejimo namo ir plusimo virtuveje, skuba pasigriebti pulteli ir ,,atsipusti ” tariant ,,atlikta”, viskas padaryta ko reikalauja tradicija. Ar as galiu? NE. As to nenoriu. As noriu Tavo Gimtadieni svesti su Tavim. As noriu likti tik su Tavim, noriu valgyti su Tavim, noriu mastyti ir tiesiog buti su Tavim, noriu eiti per aikste, varpams gaudziant, giesmems aidint, eglutei mirgant… o gal ir snaigems krentant… eiti eiti, ziureti i dangu, gal ir mirksincias zvaigzdes… ir vis jausti, vis zinoti, kad Tu eini kartu su manim…

As noriu tokio Kuciu vakaro…. ar Tu ateisi…. ar Tu busi su manim ?

Ar tu jauti du zmones gyvenancius tavyje, vienas tas, kuris troksta gero, o kitas - blogo.

Kaip tu sprendi sia amzina kova savyje? Daug knygu yra prirasyta sia tema, daug filosofu nuo seniausiu laiku sprende sia dilema. Bet kaip tu siandien, siuolaikinis zmogau sprendi sia blogio ir gerio kova savyje? Parasyk man. As noriu is taves pasimokyti.

Ar tu kada buvai toks atviras su kitu? Na gal but impulsyviai taip atsiverei, o gal tau taip reikejo issipasakoti, kad manei susprogsi savyje, jei kam nors neisliesi sirdies… ar tu prisimeni ta jausma po to? gal tau buvo ramiau, lengviau, bet gal kada isgyvenai jausma… na sutrikima…. atsipeikejima… lengva pasigailejima ir kam gi as taip padariau… ir kodel toks neatsakingas mano poelgis, toks istizes savyje pasijauciau…

atvirumas….

Jo (atvirumo) taip reikia musu sieloms, musu sirdims, musu gyvenimams, kal galetumem nesijausti vienisi, kad galetumem susilieti savo sirdimi su kitu, kad dalele savo gyvenimo patalpintume kituose…  o juk tai tokia rizika, tai tarsi anot anglikonu vyskupo ,,idavimas peilio i kito rankas ir atstatymas krutines,, o tada jau laukimas, baisus laukimas, ka kitas padarys su tuo peiliu… ar nuleis ji tiesiai tau i sirdi ir tu kraujuosi, o gal visiskai busi ,,nuzudytas,, ir jau niekad daugiau taip ir neisdrisi islisti is savo susikurto kiauto i atvirumo sviesa, o gal… o gal jis supras tavo skausma ir tavo gyvybiskai svarbu poreiki buti su kitu, buti su kitu vienoveje, sielu artume ir supratime, ir jis… tas,kaip tu veliau pamanysi, tavo sielos angelas ir sargas, nuleis ,,peili” tik ne tau i krutine, bet pasleps ji giliai giliai ir niekada juo mostaguos tau pries nori noredamas tave pagasdinti ar manipuliuoti tavimi ir tavo giliausiai gludincia savastimi…

Stai tokio atvirumo tu ieskai… stai tokio atvirumo mums reikia… to saugaus pasislepimo kito sirdyje, tos vienoves ir susiliejimo gyvenimais…

Ar tu kada parytei ta baime ir drebuli atsiveres, kaip tu manei atsiveres per daug? ar patyrei zudancia panieka po to, o gal amziams su juo suartejai sielu vienybei? Ka patyrei tu?